Žaidimai skatina kūrybingumą bei sąveiką, jie gali atlikti svarbų vaidmenį ugdant socialinius ir intelektinius gebėjimus.

Žaidimai gali padėti susipažinti su technologijomis, jie skatina domėjimąsi ICT (informacijos bei ryšio technologijomis).

Kadangi žaisdami žaidimus vaikai privalo paklusti taisyklėms ir laikytis nurodymų, žaidimai gali padidinti jų organizuotumą ir savarankiškumą.

Galvosūkiai, stalo ir nuotykiniai žaidimai suteikia žaidėjams galimybes vystyti strateginio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius.

Žaidimai gali būti naudojami lavinant jaunesnių vaikų smulkiąją motoriką ir erdvinius įgūdžius, jie taip pat gali daryti teigiamą poveikį asmenims su fizine negalia.

„Tyrimais stengiamasi nustatyti, kokių įgūdžių vaikai išmoksta žaisdami žaidimus. Didžiausias dėmesys skiriamas tokiems įgūdžiams kaip vizualinis dėmesys, reakcijos laikas, tokių kognityvinių įgūdžių kaip erdvės suvokimas arba strateginis mąstymas, planavimas arba hipotezių tikrinimas, vystymuisi (Durkin ir Barber, 2002). Kad laimėtų, žaidėjams reikia sparčiai apdoroti informaciją ir greitai mąstyti, o tai gali turėti apčiuopiamos naudos realiame gyvenime (Taylor, 2006). Tiriant suaugusiųjų populiacijas gauta duomenų, kad ilgą laiką žaidžiant veiksmo vaizdo žaidimus, gerėja vizualinio suvokimo įgūdžiai (Green ir Bavelier, 2003, 2006)… Vaizdo žaidimus galima būtų pasitelkti vaikų lankstumo įgūdžiams (gebėjimui nuo vienos užduoties pereiti prie kitos) ir elgesio slopinimui (gebėjimui apsisaugoti nuo savo nederamų veiksmų) lavinti. Tai turėtų reikšmingą įtaką jų gebėjimui valdyti savo mintis ir elgseną, – vienam iš vaikystėje pasireiškiančių raidos uždavinių, – ir būtų vaikams nepapratai naudinga…Esti ir kitų galimų vaizdo žaidimų pranašumų, nes šie žaidimai suteikia galimybę atsiverti vaizduotei ir pažinti naujus pasaulius, nugalėti baimes ir išsiugdyti tapatumo pojūtį (Jones, 2002). Yra daug galimų sričių, kuriose žaidimai galėtų turėti didelį teigiamą potencialą vaikų psichinei ir fizinei sveikatai bei švietimui“.

Byron Dr. (Tania), Safer Children in a digital world (Saugesni vaikai skaitmeniniame pasaulyje), Pranešimas apie Byron apžvalgą – Children and New Technology, 2008, p. 154-156

Žaidimus galima integruoti į praktiškai bet kurią mokyklos programos dalį – nuo matematikos iki socialinių mokslų ar kalbų.